pariužti

2 pariùžti intr. plg. 2 parėžti. 1. išpampti: Pylės pririjo varlių, kad ir pagurkliai pariužo Skd. Iš varstienų žąsys parejo prilesusios – net gurkliai pariužę Skd. 2. pribręsti: Greit jau rugiai būs pjautini: varpos tokios pariužusios Brs. | prk.: Būs neužilgo krikštynos: jau visai pariužusi Brs. \ riužti; pariužti